Kodėl verta rinktis riebalų persodinimą?
Riebalų persodinimas leidžia sukurti trokštamas apvalesnes ir dailesnes kūno formas be tradicinių implantų. Vilniaus ir Kauno „InSense Clinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Mindaugas Kazanavičius teigia: „Riebalų persodinimo procedūros metu galima netgi atjauninti odą – už tai atsakingos riebaliniame audinyje esančios kamieninės ląstelės.“ Pasak jo, nors pirmoji riebalų persodinimo operacija aprašyta XIX a. pabaigoje, plačiau pasaulyje pradėta taikyti tik apie 1990 m., kai atsirado modernios nusiurbimo metodikos ir standartizuoti riebalų išplovimo bei paruošimo persodinimui procesai.
Krūtų didinimas riebalais
Riebalų persodinimo procedūros dažniausiai siekiamos atjauninti veidą, atstatyti įvairių veido vietų tūrį arba pakoreguoti kūno formas – populiariausios sritys yra krūtys. „Persodinimo metu keičiamas pasirinktos kūno vietos tūris jo paties riebalais. Riebalai prigyja natūraliai ir organizmui nėra svetimkūnis implantas, kurį galima jausti ar kuris gali sukelti diskomfortą. Papildomai nėra suleidžiama jokios kitos medžiagos. Riebalai suteikia gražų ir natūralų vaizdą bei pojūtį“, – sako M. Kazanavičius. Natūraliais audiniais pakoregavus kūno apimtis, sumažėja galimų komplikacijų tikimybė, palyginti su įprastais implantais.
Po nėštumo, kūdikio maitinimo ar didesnių svorio pokyčių krūtinės forma dažnai pasikeičia – audinys suminkštėja ir susitraukia. Tokiais atvejais moterys ieško galimybių atstatyti formą, kartais pasirinkdamos riebalų persodinimą arba implantus. „Norint chirurginiu būdu atstatyti gražią krūtų formą, geriau po maitinimo krūtimi palaukti pusę metų, kad krūtis įgautų galutinį dydį, susitrauktų visi audiniai“, – sako M. Kazanavičius. Operacijos gali apimti tik krūties pakėlimą, implantų įdėjimą arba abu metodus kartu. „Visų šių operacijų metu implantai gali būti dedami arba po krūties liauka, arba po krūtinės raumeniu. Pati liauka iš esmės nepažeidžiama, todėl implantai neturi įtakos nėštumui ar vaiko žindymui“, – priduria jis.
Riebalų injekcijos – minimaliai invazyvi alternatyva
Šiuo metu vis labiau populiarėja riebalų injekcijos – riebalai iš vienos kūno vietos imami, išvalomi ir suleidžiami į norimą sritį, pavyzdžiui, krūtinę, sėdmenis ar veido kontūrus. Vienos procedūros metu negalima suleisti labai didelio kiekio riebalų, todėl dažnai reikalingi keli etapai. Dalis riebalų neprigyja, todėl tūris per laiką šiek tiek sumažėja, kol galutinai sugyja. Tad rezultatas po procedūros ir gijimo pabaigoje gali skirtis. Šios procedūros pranašumas – nėra pjūvių, o riebalai imami iš kūno vietos, kurią norima sumažinti.
Riebalų persodinimo procedūros saugumas ir rezultatai
Riebalų persodinimo procedūra atliekama bendrine nejautra, o pacientui būtina būti visiškai sveikam. „Traumuojamas organizmas, mažėja imunitetas, todėl net nedidelis peršalimas padidina infekcijos riziką. Kad viskas praeitų sklandžiai, pacientas turi būti maksimaliai sveikas“, – sako M. Kazanavičius. Po operacijos pacientams dažniausiai reikia nuskausminamųjų, bet jau po savaitės jie gali grįžti prie įprastos veiklos. Po riebalų nusiurbimo keturias savaites reikėtų vengti sunkaus fizinio krūvio.
Riebalų persodinimo sėkmė priklauso nuo tikslaus riebalų paėmimo, išplovimo ir persodinimo technikos. „Kai imame riebalus persodinimui, procedūra užtrunka gerokai ilgiau nei įprastinis nusiurbimas. Stengiamės naudoti visas įmanomas priemones, kad gautume maksimalų rezultatą. Neprigijusius riebalus organizmas ištirpdo, o tose vietose gali atsirasti nelygumų, todėl retais atvejais gali prireikti pakartoti procedūrą“, – aiškina M. Kazanavičius.
Psichologinė nauda ir pacientų lūkesčiai
Plastikos chirurgas turi ne tik koreguoti kūną, bet ir suprasti paciento lūkesčius. „Svarbiausias dalykas pirmos konsultacijos metu – išsiaiškinti, ko žmogus tikisi, ir paaiškinti, ką gali padaryti gydytojas. Tik tada, kai gydytojo galimybės sutampa su paciento norais, rezultatas bus geras“, – sako M. Kazanavičius. Pacientai dažnai atsineša nuotraukas kaip pavyzdžius, tačiau anatominės savybės kartais riboja galimybes. „Gražius mus daro bendra viso kūno ir vidinio pasaulio visuma, o ne viena atskira kūno detalė“, – priduria jis.
