Piktybinė papiloma – tai terminas, kuriuo dažnai apibūdinamas papilomą primenantis odos darinys, keliantis įtarimą dėl netipinių pokyčių ir galimo ikivėžinio ar piktybinio proceso. Svarbu pabrėžti, kad mediciniškai papilomos yra gerybiniai dariniai, o šis terminas vartojamas kalbant apie darinius, kurių išvaizda ar elgsena kelia abejonių dėl jų gerybiškumo.
Dermatovenerologinėje praktikoje reikšminga ne vien tai, kaip darinys atrodo, bet ir jo elgsena. Staigūs ar progresuojantys pokyčiai, atsirandantys per trumpą laiką, laikomi pagrindu detalesniam medicininiam įvertinimui.
Kas yra papiloma ir kaip ji susidaro?
Papiloma yra gerybinis odos ar gleivinės darinys, dažnai vadinamas odos papiloma. Ji paprastai atrodo kaip minkštas, iškilęs darinys, kartais turintis siauresnį pagrindą ir gali atsirasti įvairiose kūno vietose
Ne visi papilomą primenantys odos dariniai yra vienodos kilmės. Dalis jų susiformuoja dėl vietinių veiksnių, tokių kaip nuolatinė odos trintis, drėgmė ar su amžiumi susiję odos pokyčiai. Kita dalis siejama su žmogaus papilomos virusu (ŽPV) – virusine infekcija, galinčia sukelti odos ar gleivinių pakitimus.
Svarbu pabrėžti, kad pats papilomos atsiradimas nereiškia piktybinio proceso. Kiekvieno darinio pobūdis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo klinikinius požymius ir pokyčius laikui bėgant.
Kaip užsikrečiama ŽPV infekcija?
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) plinta per tiesioginį odos ar gleivinių kontaktą, dažniausiai lytinių santykių metu. Užsikrėtimas galimas ir tuomet, kai nėra jokių matomų simptomų, todėl infekcija neretai nustatoma atsitiktinai profilaktinių tyrimų metu [1].
ŽPV tipai skirstomi į mažos ir didelės rizikos. Mažos rizikos tipai dažniau sukelia gerybinius pakitimus, pavyzdžiui, karpas. Didelės rizikos ŽPV tipai, ypač 16 ir 18, siejami su ląstelių pokyčiais gleivinėse. Jei tokia infekcija išlieka ilgą laiką, ji gali būti susijusi su ikivėžiniais ar piktybiniais pakitimais, ypač gimdos kaklelio srityje [2,3].
Terminas „žmogaus papilomos virusas gimdos kaklelyje“ klinikinėje praktikoje reiškia nustatytus viruso sukeltus pokyčius, kuriems taikoma stebėsena ir reguliarūs profilaktiniai tyrimai, o ne neišvengiamą ligos eigą.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugiau nei 80 % žmonių per gyvenimą bent kartą užsikrečia ŽPV, tačiau dauguma šių infekcijų išnyksta savaime ir nesukelia ilgalaikių pasekmių [1].
Ant kokių kūno vietų atsiranda papilomos?
Papilomos gali atsirasti įvairiose kūno vietose, ypač ten, kur oda patiria didesnę trintį ar drėgmę:
- Kaklo srityje (papilomos ant kaklo).
- Pažastyse ir kirkšnyse.
- Po krūtimis.
- Akių srityje (papiloma ant akies voko).
- Lytinių organų srityje.
Kaip atpažinti piktybinę papilomą?
Įtartini požymiai dažniausiai susiję su darinio pokyčiais laikui bėgant:
- Spalvos pakitimas (ypač patamsėjimas, netolygus atspalvis ar spalvos pasikeitimas to paties darinio ribose).
- Darinio dydžio ar formos pokytis (kai darinys ima augti ar keičiasi jo kontūrai).
- Kraujavimas ar šlapiavimas be aiškios traumos (atsirandantis savaime).
- Asimetriška forma ar nelygūs, neaiškūs kraštai.
- Naujai atsiradę pojūčiai, tokie kaip skausmas, perštėjimas ar niežulys.
Šie požymiai nebūtinai reiškia piktybinį procesą, tačiau rodo poreikį medicininiam įvertinimui. Tokiais atvejais tikslinga gydytojo dermatologo konsultacija.
Kaip gydyti piktybinę papilomą?
Įtartinų papilomą primenančių darinių gydymas priklauso nuo tikslios diagnozės. Klinikinėje praktikoje dažnai pasirenkamas darinio pašalinimas ir histologinis ištyrimas, leidžiantis įvertinti ląstelių struktūrą ir pokyčius.
Kalbant apie žmogaus papilomos viruso gydymą, svarbu suprasti, kad gydomas ne pats virusas, o jo sukelti pakitimai. Todėl klausimas, kaip atsikratyti papilomos viruso, sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į klinikinę situaciją, rizikos veiksnius ir tyrimų rezultatus [1,2].
Papilomų šalinimas namuose: ką svarbu žinoti?
Papilomų šalinimas namuose be medicininio įvertinimo gali būti pavojingas, ypač jei darinys turi netipinių požymių. Savarankiškas šalinimas didina infekcijos, randėjimo ir uždelstos diagnostikos riziką.
Dėl šios priežasties saugesnis sprendimas yra profesionalus dermatologinis įvertinimas ir, esant indikacijoms, papilomų šalinimas medicinos įstaigoje.
Šaltiniai
[1] Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Clinical Overview of Human Papillomavirus (HPV). Atlanta (GA): U.S. Department of Health and Human Services, 2024.
[2] National Cancer Institute (NCI). Human Papillomavirus (HPV) and Cancer. Bethesda (MD): National Institutes of Health, U.S. Department of Health and Human Services, 2024.
[3] Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Basic Information about HPV and Cancer. Atlanta (GA): U.S. Department of Health and Human Services, 2024.
