Psoriazė – tai lėtinė autoimuninė odos liga, kuria, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, serga „apie 125 milijonai žmonių visame pasaulyje – 2-3 procentai bendros populiacijos. Paplitimas įvairiose šalyse svyruoja nuo ~0,1 iki 11 %, priklausomai nuo regiono ir etninės sudėties (pvz., Šiaurės Europoje dažnesnė nei Azijoje)". Lietuvoje, remiantis Visuotine lietuvių enciklopedija, psoriaze serga „apie 120 tūkstančių" žmonių, o tai sudaro beveik 4% šalies gyventojų – šiek tiek daugiau nei pasaulinis vidurkis.
Tikėtinas nevisiškas diagnozuotų atvejų skaičius, nes dalis pacientų nesikreipia į gydytojus arba gydosi savarankiškai. Nors psoriazė yra neišgydoma, ji gali būti veiksmingai valdoma taikant šiuolaikinį gydymą ir tinkamą gyvenimo būdą, prižiūrint dermatologams.
Kas yra psoriazė?
Psoriazė yra lėtinė autoimuninė, visiškai neužkrečiama odos liga, kurią sukelia imuninės sistemos sutrikimas. Dėl pagreitėjusio odos ląstelių atsinaujinimo proceso ant odos paviršiaus susidaro raudonos plokštelės, padengtos sidabriniais žvyneliais. Liga gali pasireikšti įvairiose kūno vietose ir skirtingais sunkumo laipsniais, tačiau dažniausiai pažeidžia alkūnes, kelius, galvos odą ir nugarą.
Pagrindiniai psoriazės tipai
Psoriazė skirstoma pagal lokalizaciją, išvaizdą ir sunkumą. Kiekvienas tipas turi savo specifinius požymius ir gali reikalauti individualaus gydymo metodo parinkimo.
Paprastoji (žvynelinė) psoriazė
Paprastoji psoriazė yra dažniausias ligos tipas, kurį, pagal StatPearls medicininę duomenų bazę, diagnozuojama „apie 80-90% visų psoriazės atvejų". Šiai formai būdingi aiškiai apibrėžti raudonų plokštelių ir papulių židiniai, padengti storais sidabrinės spalvos žvyneliais. Paprastąjai žvynelinei būdingas Auspitzo fenomenas (taškinis kraujavimas nubraukus žvynelius).
Pažeidimai dažniausiai atsiranda ant alkūnių, kelių, apatinės nugaros dalies ir galvos odos. Plokštelės gali niežti, sukelti diskomfortą ir kartais skaudėti.
Galvos psoriazė
Galvos psoriazė – viena iš dažniausių ligos lokalizacijų, kuri pasireiškia galvos odoje. Būdingi simptomai: raudonos odos plokštelės su storais balzganais žvyneliais, intensyvus niežulys, perštėjimo pojūtis ir sausa oda. Židiniai gali išplisti už plaukų linijos – ant kaktos, sprando, už ausų. Galvos žvynelinė dažnai painiojama su pleiskanomis, tačiau psoriazė pasižymi storesniais žvyneliais ir ryškesniais raudonais pažeidimais.
Nagų psoriazė
Nagų psoriazė pažeidžia rankų ir kojų nagus. Atpažįstama pagal šiuos požymius: mažos įdubos (duobutės) nago paviršiuje, nago spalvos pakitimas (gelsvos, rudos dėmės), nago atsilupimas nuo odos, sutrūkinėjęs nagas. Nagų žvynelinė ne tik sukelia estetinį diskomfortą, bet ir gali apsunkinti kasdienes veiklas. Nagų pažeidimas dažnai koreliuoja su psoriaziniu artritu.
Psoriazinis artritas
Psoriazinis artritas – tai lėtinė uždegiminė sąnarių liga, susijusi su psoriaze, kuri pasireiškia maždaug 20–30 % sergančiųjų odos psoriaze. Tai imuninės sistemos sukelta būklė, pažeidžianti sąnarius, sausgysles ir raiščius, sukelianti skausmą, tinimą, sustingimą ir judesių ribotumą. Dažniausiai pažeidžiami rankų ir kojų smulkieji sąnariai, tačiau gali būti pažeisti ir stuburo bei kryžmens-klubinių sąnarių sritys. Būdingi požymiai – rytinis sąnarių sustingimas, trunkantis ilgiau nei 30 minučių, pirštų ar kojų pirštų „dešrelės“ formos patinimas (daktilitas), taip pat sausgyslių prisitvirtinimo vietų skausmingumas (entezitas).
Negydomas psoriazinis artritas gali progresuoti ir sukelti negrįžtamą sąnarių pažeidimą, todėl ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra itin svarbūs siekiant išsaugoti sąnarių funkciją ir paciento gyvenimo kokybę.
Pustulinė psoriazė
Pustulinė psoriazė – tai sunkesnė ligos forma, kurios metu ant odos susidaro baltos pūlingos pūslelės (pustulės), apsupti paraudusios odos. Pustulės yra sterilios ir neužkrečiamos. Ši forma gali būti lokalizuota (dažniausiai delnuose ir paduose) arba išplisti po visą kūną. Jai būdingas karščiavimas, silpnumas, o kai kuriais atvejais gali prireikti skubios medicininės pagalbos.
Lytinių organų psoriazė
Lytinių organų psoriazė pasireiškia jautriose zonose – kirkšnyse, lytinių organų srityje, tarpvietėje. Šiose vietose plokštelės paprastai būna lygios, ryškiai raudonos, be žvynelių arba jų būna labai nedaug, nes drėgna aplinka suminkština odą. Dažnai jaučiamas niežulys, perštėjimas ir diskomfortas.
Eritroderminė psoriazė
Eritroderminė psoriazė – reta, bet pati sunkiausia ligos forma, kai pažeidžiama daugiau nei 90 % kūno paviršiaus. Oda tampa ryškiai raudona, intensyviai niežti, pleiskanoja dideliais plotais ir gali būti labai skausminga. Būdingi sisteminiai simptomai – aukšta temperatūra, dehidratacija, šaltkrėtis. Ši būklė gali kelti pavojų gyvybei ir dažniausiai gydoma stacionare. Dažnai išsivysto staiga nutraukus sisteminius kortikosteroidus.
Kas provokuoja psoriazę?
Nors tiksli psoriazės atsiradimo priežastis nėra žinoma, išskiriami keli veiksniai, galintys turėti įtakos ligos pradžiai ar paūmėjimui:
- Stresas ir emocinė įtampa – vienas reikšmingiausių provokuojančių veiksnių.
- Infekcijos – ypač streptokokinė angina ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
- Kai kurie vaistai – beta adrenoblokatoriai, ličio preparatai, tam tikri vaistai nuo maliarijos, NVNU.
- Odos traumos – įpjovimai, įdrėskimai, saulės nudegimai, vakcinacijos vietos pokyčiai. Tai vadinama Köbner fenomenu, kai odos pažeidimai atsiranda traumos vietose.
- Klimatas – šaltas ir sausas oras gali pabloginti būklę, o šiluma ir drėgmė neretai ją sušvelnina.
- Alkoholis ir rūkymas – siejami su dažnesniais paūmėjimais.
- Hormoniniai pokyčiai – nėštumas, brendimas, menopauzė.
Kaip gydoma psoriazė?
Gydymas derinamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, pažeistas vietas, amžių ir bendrą sveikatos būklę. Gydymo tikslas – sumažinti uždegiminę reakciją, sulėtinti odos ląstelių dauginimąsi ir mažinti pleiskanojimą.
Vietinio poveikio preparatai
Lengvesnėms formoms dažniausiai taikomi kremai, tepalai ar losjonai. Naudojami kortikosteroidai, vitamino D analogai, retinoidai, salicilo rūgštis, kalcineurino inhibitoriai, drėkinamosios priemonės. Šios priemonės padeda mažinti uždegimą, švelninti žvynelius ir sausumą.
Fototerapija
Fototerapija – tai kontroliuojamas odos švitinimas ultravioletine šviesa. Dažniausiai taikoma siaurabangė UVB terapija arba PUVA metodas (UVA spinduliai kartu su fotoaktyviomis medžiagomis). Šis gydymas tinka vidutinio sunkumo psoriazei ir gali būti naudingas, kai vietinės priemonės nebėra veiksmingos.
Sisteminiai vaistai
Vidutinio ir sunkaus laipsnio psoriazei taikomi geriamieji ar injekciniai vaistai, veikiantys visą organizmą. Tai gali būti metotreksatas, ciklosporinas, acitretinas. Jie slopina perteklinę imuninę reakciją ir lėtina keratinocitų dauginimąsi.
Biologiniai vaistai
Sunkiais atvejais gali būti taikomi biologiniai preparatai, nukreipti į specifines imuninės sistemos grandis. Jie dažniausiai skiriami injekcijų forma ir naudojami tuomet, kai kiti gydymo būdai nesuteikia pakankamo efekto.
Žvynelinė – ko vengti mityboje?
Specifinės psoriazės dietos nėra, tačiau tam tikri produktai gali turėti įtakos uždegiminiams procesams organizme. Naudinga įtraukti į mitybą:
- Omega-3 šaltinius – riebią žuvį, linų sėmenis, graikinius riešutus.
- Antioksidantų turinčius produktus – uogas, žaliąsias daržoves, spalvotus vaisius.
- Viso grūdo produktus – avižas, grikius, rudųjų ryžių patiekalus.
- Probiotikų turinčius produktus – kefyrą, jogurtą, raugintas daržoves.
- Prieskonius su priešuždegiminėmis savybėmis – ciberžolę, imbierą.
Produktai, kurių verta būtų vengti:
- Raudona mėsa ir perdirbti mėsos gaminiai.
- Rafinuoti angliavandeniai ir cukrus.
- Alkoholis.
- Solanaceae šeimos daržovės (pomidorai, baklažanai, paprikos) – jautresniems žmonėms gali būti netoleruojami.
- Pieno produktai ir glitimas – kai kurie sergantieji pastebi pagerėjimą atsisakę šių produktų.
Mitybos rekomendacijos paremtos priešuždegiminės mitybos principais – rekomenduojama vartoti gausu daržovių, vaisių, žuvies, alyvuogių aliejaus ir riešutų. Šie principai dažnai siejami su Viduržemio jūros regiono dietos modeliu, tačiau aukšto lygio įrodymų konkrečiai vienai dietai nėra.
