Moteris su juodais plaukais

Kitų odos darinių šalinimas

registracija

Procedūrų kainos

Mažų randų šalinimas

Randų šalinimas lazeriu

Randai susiformuoja gyjant odos pažeidimams po traumų, operacijų, nudegimų. Esant normaliam gijimo procesui susiformavę randai yra blyškūs, plokšti, elastingi bei mažai skiriasi nuo aplinkinių audinių. Nepaisant to, rando susidarymui įtakos turi daugelis veiksnių, tokių kaip patirtos traumos ar sužeidimo tipas (nudegimų ar plėštinės žaizdos gyja ilgiau, sudėtingiau bei palieka didesnius randus), pažeidimo vieta (judriose kūno vietose, kaip keliai, alkūnės, pečiai, plaštaka, esančios žaizdos gyja ilgiau, o dėl nuolatinio tempimo, randas gali išsiplėsti).

Randai taip pat skirstomi, išskiriant 3 pagrindinius jų tipus:

  • Hipertrofiniai randai. Dažniausiai susidaro po cheminio ar terminio nudegimo, pažeidus visą odą. Jie paprastai būna paraudę, ryškūs ir iškilę aukščiau odos paviršiaus.
  • Keloidiniai randai. Šių randų atsiradimo priežastis – rando audinio struktūros pokyčiai. Keloidiniai randai būna padidėję, iškilę, rausvos, raudonos, tamsesnės nei aplinkiniai audiniai spalvos. Šie randai gali išsivystyti net po labai nedidelių odos pažeidimų, ir išplisti už pradinės odos pažeidimo ribos. Keloidiniai randai taip pat gali kelti nemalonius pojūčius: niežėjimą, dilgčiojimą, tempimo pojūtį.
  • Atrofiniai randai. Susiformuoja po aknės ar vejaraupių, kai išnykus spuogui ar pūslelei odos įduboje nepakanka jungiamojo audinio.

Randų visiškai išnaikinti neįmanoma, tačiau lazerinių procedūrų pagalba galima efektyviai nušlifuoti randą, sulyginant jo paviršių bei spalvą su aplinkiniais audiniais.

Procedūros metu

Procedūros metu lazeriu yra veikiamas visas rando plotas. Frakcinis lazeris pažeidžia netaisyklingai sugijusio rando struktūrą sukurdamas daugybę mikrostulpelių. Pažeisti audiniai yra priversti atsinaujinti, skatinama kolageno gamyba – taip susiformuoja naujas, sveikas audinys. Tokiu būdu galima sulyginti iškilusį randą arba iškelti įdubusį, atrofinį randą. Procedūros trukmė priklauso nuo rando dydžio, tačiau dažniausiai trunka 20-40 minučių. Efektui pasiekti reikalingos 4-6 procedūros, kurios kartojamos kas 6-8 savaites.

Po procedūros

  • 48 val. po procedūros venkite karštų vonių, nesilankykite pirtyse, saunose.
  • Paveiktoje vietoje neatlikite odos šveitimo procedūrų, rūgštinių ar cheminių pilingų iki 4 savaičių po procedūros.
  • Randą reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių iki 6 savaičių po procedūros.

Siekiant efektyvaus gydymo rezultato, būtina dermatologo konsultacija (konsultacijos kaina sumuojama prie procedūros kainos).

Randų, hipertrofinių pakitimų šalinimas (iki 2cm)

Randų šalinimas lazeriu

Randai susiformuoja gyjant odos pažeidimams po traumų, operacijų, nudegimų. Esant normaliam gijimo procesui susiformavę randai yra blyškūs, plokšti, elastingi bei mažai skiriasi nuo aplinkinių audinių. Nepaisant to, rando susidarymui įtakos turi daugelis veiksnių, tokių kaip patirtos traumos ar sužeidimo tipas (nudegimų ar plėštinės žaizdos gyja ilgiau, sudėtingiau bei palieka didesnius randus), pažeidimo vieta (judriose kūno vietose, kaip keliai, alkūnės, pečiai, plaštaka, esančios žaizdos gyja ilgiau, o dėl nuolatinio tempimo, randas gali išsiplėsti).

Randai taip pat skirstomi, išskiriant 3 pagrindinius jų tipus:

  • Hipertrofiniai randai. Dažniausiai susidaro po cheminio ar terminio nudegimo, pažeidus visą odą. Jie paprastai būna paraudę, ryškūs ir iškilę aukščiau odos paviršiaus.
  • Keloidiniai randai. Šių randų atsiradimo priežastis – rando audinio struktūros pokyčiai. Keloidiniai randai būna padidėję, iškilę, rausvos, raudonos, tamsesnės nei aplinkiniai audiniai spalvos. Šie randai gali išsivystyti net po labai nedidelių odos pažeidimų, ir išplisti už pradinės odos pažeidimo ribos. Keloidiniai randai taip pat gali kelti nemalonius pojūčius: niežėjimą, dilgčiojimą, tempimo pojūtį.
  • Atrofiniai randai. Susiformuoja po aknės ar vejaraupių, kai išnykus spuogui ar pūslelei odos įduboje nepakanka jungiamojo audinio.

Randų visiškai išnaikinti neįmanoma, tačiau lazerinių procedūrų pagalba galima efektyviai nušlifuoti randą, sulyginant jo paviršių bei spalvą su aplinkiniais audiniais.

Procedūros metu

Procedūros metu lazeriu yra veikiamas visas rando plotas. Frakcinis lazeris pažeidžia netaisyklingai sugijusio rando struktūrą sukurdamas daugybę mikrostulpelių. Pažeisti audiniai yra priversti atsinaujinti, skatinama kolageno gamyba – taip susiformuoja naujas, sveikas audinys. Tokiu būdu galima sulyginti iškilusį randą arba iškelti įdubusį, atrofinį randą. Procedūros trukmė priklauso nuo rando dydžio, tačiau dažniausiai trunka 20-40 minučių. Efektui pasiekti reikalingos 4-6 procedūros, kurios kartojamos kas 6-8 savaites.

Po procedūros

  • 48 val. po procedūros venkite karštų vonių, nesilankykite pirtyse, saunose.
  • Paveiktoje vietoje neatlikite odos šveitimo procedūrų, rūgštinių ar cheminių pilingų iki 4 savaičių po procedūros.
  • Randą reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių iki 6 savaičių po procedūros.

Siekiant efektyvaus gydymo rezultato, būtina dermatologo konsultacija (konsultacijos kaina sumuojama prie procedūros kainos).

Keratomos šalinimas (1 vnt., maža iki 1 cm)

Keratomos šalinimas

Keratomos šalinimas yra atliekama lazeriu. Odos ląstelėse esantis vanduo sugeria lazerio spindulio skleidžiamą šviesą, šviesos energija virsta šilumos energija, vanduo, esantis ląstelėse paveikiamas termiškai. Odos dariniai, veikiami šviesos impulsais, neskausmingai pašalinami. Dažniausiai pakanka vienos procedūros, retais atvejais procedūrą reikia kartoti.

Procedūros metu gali būti juntamas skausmas, todėl atsižvelgiant į jo stiprumą tam tikrai atvejais naudojama vietinė nejautra. Taikant vietinę nejautrą ant odos užtepama arba užlašinama vietinio anestetiko.

Alternatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai

  • krioterapija – odos darinys pašalinamas suardant jį šalčiu, naudojant skystą azotą. Procedūra skausmingesnė, susiformuoja pūslė, aplinkinė sveika oda pažeidžiama labiau nei lazerinės procedūros metu;
  • elektrochirurgija – odos darinys suardomas elektros srove, įprastai žaizda gija ilgiau nei po procedūros lazeriu;
  • kiuretažas – odos darinys išgramdomas medicininiu instrumentu – kiurete, žaizda gali kraujuoti stipriau nei per lazerio procedūrą.

Po procedūros

Po procedūros žaizdą gali skaudėti, ji gyja šlapiuodama, užsideda šašas. Fizinis aktyvumas nevaržomas, nedarbingumo pažymėjimo nereikia. Pagal gydytojo rekomendacijas žaizda gali būti tepama vaistais, dedamas tvarstis, kuris keičiamas 1 – 3 dienas, kol žaizda sugis. Mažiausiai 24 valandas po procedūros reikėtų vengti šilumos, karšto vandens, saunos, ultravioletinių spindulių. Žaizdą šlapinti galima praėjus 2 – 3 dienoms po procedūros. Po maudymosi turi būti pakeičiamas sudrėkęs tvarstis. Susidariusių šašų negalima liesti rankomis, krapštyti. Kelias dienas po atliktos procedūros nenaudokite vietinio poveikio vaistų: (tretinoino, retinolio, glikolio/salicilo rūgšties).

Siekiant efektyvaus gydymo rezultato, būtina dermatologo konsultacija (konsultacijos kaina sumuojama prie procedūros kainos).

Ksantelazmų, diskeratozių, siringomų šalinimas (1 cm.)

Ksantelazmų, diskeratozių, siringomų šalinimas

Ksantelazma, diskeratozė, siringoma – odos dariniai, kurie dažniausiai atsiranda aplink akis, ant vokų ir yra šalinimi lazeriu arba chirurginiu būdu. Dalis šių darinių atsiranda dėl genetikos, nepaisant to, jie gali įspėti ir apie tam tikras ligas, pavyzdžiui, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje (ksantelazma), diabetą, širdies ligas bei kitų organų (kepenų, kasos, tulžies pūslės) funkcijos sutrikimus.

Procedūros metu

Atliekant odos darinių šalinimą lazeriu - odos ląstelėse esantis vanduo sugeria lazerio spindulio skleidžiamą šviesą, šviesos energija virsta šilumos energija, vanduo, esantis ląstelėse paveikiamas termiškai. Odos dariniai, veikiami šviesos impulsais, neskausmingai pašalinami. Dažniausiai pakanka vienos procedūros, retais atvejais procedūrą reikia kartoti.

Procedūros metu gali būti juntamas skausmas, todėl atsižvelgiant į jo stiprumą tam tikrai atvejais naudojama vietinė nejautra. Taikant vietinę nejautrą ant odos užtepama arba užlašinama vietinio anestetiko.

Chirurginio gydymo metu padaromi nedideli pjūviai, kurių dėka dariniai pašalinami. Procedūra trunka iki 30 minučių, atliekama taikant vietinį nuskausminimą.

Po procedūros

Po procedūros žaizdą gali skaudėti, ji gali gyti šlapiuodama, užsideda šašas. Fizinis aktyvumas nevaržomas, nedarbingumo pažymėjimo nereikia. Pagal gydytojo rekomendacijas žaizda gali būti tepama vaistais, dedamas tvarstis, kuris keičiamas 1 – 3 dienas, kol žaizda sugis. Mažiausiai 24 valandas po procedūros reikėtų vengti šilumos, karšto vandens, saunos, ultravioletinių spindulių. Žaizdą šlapinti galima praėjus 2 – 3 dienoms po procedūros. Po maudymosi turi būti pakeičiamas sudrėkęs tvarstis. Susidariusių šašų negalima liesti rankomis, krapštyti. Kelias dienas po atliktos procedūros nenaudokite vietinio poveikio vaistų: (tretinoino, retinolio, glikolio/salicilo rūgšties).

Siekiant efektyvaus gydymo rezultato, būtina dermatologo konsultacija (konsultacijos kaina sumuojama prie procedūros kainos).

Keratomos šalinimas (1 vnt., didelė nuo 1 cm)

Keratomos šalinimas

Keratomos šalinimas yra atliekama lazeriu. Odos ląstelėse esantis vanduo sugeria lazerio spindulio skleidžiamą šviesą, šviesos energija virsta šilumos energija, vanduo, esantis ląstelėse paveikiamas termiškai. Odos dariniai, veikiami šviesos impulsais, neskausmingai pašalinami. Dažniausiai pakanka vienos procedūros, retais atvejais procedūrą reikia kartoti.

Procedūros metu gali būti juntamas skausmas, todėl atsižvelgiant į jo stiprumą tam tikrai atvejais naudojama vietinė nejautra. Taikant vietinę nejautrą ant odos užtepama arba užlašinama vietinio anestetiko.

Alternatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai

  • krioterapija – odos darinys pašalinamas suardant jį šalčiu, naudojant skystą azotą. Procedūra skausmingesnė, susiformuoja pūslė, aplinkinė sveika oda pažeidžiama labiau nei lazerinės procedūros metu;
  • elektrochirurgija – odos darinys suardomas elektros srove, įprastai žaizda gija ilgiau nei po procedūros lazeriu;
  • kiuretažas – odos darinys išgramdomas medicininiu instrumentu – kiurete, žaizda gali kraujuoti stipriau nei per lazerio procedūrą.

Po procedūros

Po procedūros žaizdą gali skaudėti, ji gyja šlapiuodama, užsideda šašas. Fizinis aktyvumas nevaržomas, nedarbingumo pažymėjimo nereikia. Pagal gydytojo rekomendacijas žaizda gali būti tepama vaistais, dedamas tvarstis, kuris keičiamas 1 – 3 dienas, kol žaizda sugis. Mažiausiai 24 valandas po procedūros reikėtų vengti šilumos, karšto vandens, saunos, ultravioletinių spindulių. Žaizdą šlapinti galima praėjus 2 – 3 dienoms po procedūros. Po maudymosi turi būti pakeičiamas sudrėkęs tvarstis. Susidariusių šašų negalima liesti rankomis, krapštyti. Kelias dienas po atliktos procedūros nenaudokite vietinio poveikio vaistų: (tretinoino, retinolio, glikolio/salicilo rūgšties).

Siekiant efektyvaus gydymo rezultato, būtina dermatologo konsultacija (konsultacijos kaina sumuojama prie procedūros kainos).

Viršugalvio dermoidinės cistos, lipomos šalinimas

Viršugalvio dermoidinės cistos, lipomos šalinimas

Dermoidinė cista – tai apvalios formos, įvairaus dydžio darinys. Dermoidinėje cistoje gali būti randama plaukų, odos, prakaito, riebalinio audinio, raumenų, kaulų, dantų ląstelių. Kartais cistos gali sumažėti savaime ir atrodyti, kad šalinti jų nereikia. Nepaisant to, dermoidinės cistos turi kapsulę, yra linkusios atsinaujinti, tad norint pašalinti tokio tipo darinį – reikalingas pašalinimas chirurginiu būdu. Lipoma – minkštas, gerybinis riebalinio audinio darinys.

Susidarę dariniai dažniausiai nekelia jokių medicininių problemų, yra neskausmingi, tačiau gali atrodyti neestetiškai bei kelti psichologinį diskomfortą. Laikui bėgant, nepašalinti dariniai gali padidėti, pradėti spausti nervus, kraujagysles ar sutrikdyti audinio mitybą.

Procedūros metu

Šių darinių šalinimas atliekamas chirurginiu būdu. Chirurginio gydymo metu padaromas nedidelis pjūvis, per kurį darinys pašalinamas. Žaizda siusiuvama siūlais, kurie turi būti pašalinami po 7-10 dienų. Procedūra trunka iki 30 minučių, atliekama taikant vietinį nuskausminimą.

Po procedūros

Po procedūros žaizdą gali skaudėti, ji gali gyti šlapiuodama, užsideda šašas. Fizinis aktyvumas nevaržomas, nedarbingumo pažymėjimo nereikia. Pagal gydytojo rekomendacijas žaizda gali būti tepama vaistais, dedamas tvarstis, kuris keičiamas 1 – 3 dienas, kol žaizda sugis. Mažiausiai 24 valandas po procedūros reikėtų vengti šilumos, karšto vandens, saunos, ultravioletinių spindulių. Žaizdą šlapinti galima praėjus 2 – 3 dienoms po procedūros. Po maudymosi turi būti pakeičiamas sudrėkęs tvarstis. Susidariusių šašų negalima liesti rankomis, krapštyti. Kelias dienas po atliktos procedūros nenaudokite vietinio poveikio vaistų: (tretinoino, retinolio, glikolio/salicilo rūgšties).

Siekiant efektyvaus gydymo rezultato, būtina dermatologo konsultacija (konsultacijos kaina sumuojama prie procedūros kainos).

Kondilomos šalinimas

Siekiant efektyvaus gydymo rezultato, būtina dermatologo konsultacija (konsultacijos kaina sumuojama prie procedūros kainos).

Daugybinių darinių šalinimas (iki 10 vnt.)

Siekiant efektyvaus gydymo rezultato, būtina dermatologo konsultacija (konsultacijos kaina sumuojama prie procedūros kainos).

Nors įvairūs odos dariniai dažnai ir nekelia grėsmės sveikatai, tačiau diskomforto priežastimi tampa ne retai. Jų atsiradimas gali trukdyti atliekant įvairius kasdienius judesius, kliūti už drabužių, trinti, be to, sukelti estetinį nepasitenkinimą. Dėl šios priežasties, itin naudinga apsvarstyti jų pašalinimo procedūros galimybę. „Kardiolitos klinikose“ odos darinių, tokių kaip seborėjinė ir aktininė keratozė, apgamas, aktininis cheilitas ar virusinė odos karpa, šalinimo procedūra yra atliekama lazeriu.

Procedūros metu:

Odos ląstelėse esantis vanduo sugeria lazerio spindulio skleidžiamą šviesą, šviesos energija virsta šilumos energija ir ląstelės paveikiamos termiškai. Tokiu būdu odos dariniai, veikiami šviesos impulsų, neskausmingai pašalinami.

Norint pasiekti pageidaujamą rezultatą, dažniausiai pakanka vienos procedūros, visgi retais atvejais gali tekti procedūrą pakartoti.

Procedūros metu gali būti juntamas skausmas, todėl atsižvelgiant į jo stiprumą tam tikrai atvejais naudojama vietinė nejautra. Taikant vietinę nejautrą ant odos užtepama arba užlašinama vietinio anestetiko.

Po procedūros:

Po procedūros žaizdą gali skaudėti, ji gyja šlapiuodama, užsideda šašas. Fizinis aktyvumas nevaržomas, nedarbingumo pažymėjimo nereikia. Pagal gydytojo rekomendacijas žaizda gali būti tepama vaistais, dedamas tvarstis, kuris keičiamas 1–3 dienas, kol žaizda sugis.

Mažiausiai 24 valandas po procedūros vengti šilumos, karšto vandens, saunos, ultravioletinių spindulių. Žaizdą šlapinti galima tik praėjus 2–3 dienoms po procedūros, po maudymosi pakeisti sudrėkusį tvarstį. Susidariusių šašų neliesti rankomis, nekrapštyti. Kelias dienas po atliktos procedūros nenaudoti vietinio poveikio vaistų: (tretinoino, retinolio, glikolio/salicilo rūgšties).

Kontraindikacijos:

Prieš darinių šalinimą juos įvertina gydytojas. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, esant bakterinės ar virusinės infekcijos požymiams, jų šalinti nevertėtų.

Daugybinių darinių šalinimas (nuo 10 iki 20 vnt.)

Siekiant efektyvaus gydymo rezultato, būtina dermatologo konsultacija (konsultacijos kaina sumuojama prie procedūros kainos).

Nors įvairūs odos dariniai dažnai ir nekelia grėsmės sveikatai, tačiau diskomforto priežastimi tampa ne retai. Jų atsiradimas gali trukdyti atliekant įvairius kasdienius judesius, kliūti už drabužių, trinti, be to, sukelti estetinį nepasitenkinimą. Dėl šios priežasties, itin naudinga apsvarstyti jų pašalinimo procedūros galimybę. „Kardiolitos klinikose“ odos darinių, tokių kaip seborėjinė ir aktininė keratozė, apgamas, aktininis cheilitas ar virusinė odos karpa, šalinimo procedūra yra atliekama lazeriu.

Procedūros metu:

Odos ląstelėse esantis vanduo sugeria lazerio spindulio skleidžiamą šviesą, šviesos energija virsta šilumos energija ir ląstelės paveikiamos termiškai. Tokiu būdu odos dariniai, veikiami šviesos impulsų, neskausmingai pašalinami.

Norint pasiekti pageidaujamą rezultatą, dažniausiai pakanka vienos procedūros, visgi retais atvejais gali tekti procedūrą pakartoti.

Procedūros metu gali būti juntamas skausmas, todėl atsižvelgiant į jo stiprumą tam tikrai atvejais naudojama vietinė nejautra. Taikant vietinę nejautrą ant odos užtepama arba užlašinama vietinio anestetiko.

Po procedūros:

Po procedūros žaizdą gali skaudėti, ji gyja šlapiuodama, užsideda šašas. Fizinis aktyvumas nevaržomas, nedarbingumo pažymėjimo nereikia. Pagal gydytojo rekomendacijas žaizda gali būti tepama vaistais, dedamas tvarstis, kuris keičiamas 1–3 dienas, kol žaizda sugis.

Mažiausiai 24 valandas po procedūros vengti šilumos, karšto vandens, saunos, ultravioletinių spindulių. Žaizdą šlapinti galima tik praėjus 2–3 dienoms po procedūros, po maudymosi pakeisti sudrėkusį tvarstį. Susidariusių šašų neliesti rankomis, nekrapštyti. Kelias dienas po atliktos procedūros nenaudoti vietinio poveikio vaistų: (tretinoino, retinolio, glikolio/salicilo rūgšties).

Kontraindikacijos:

Prieš darinių šalinimą juos įvertina gydytojas. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, esant bakterinės ar virusinės infekcijos požymiams, jų šalinti nevertėtų.

Paslaugą teikiantys gydytojai